Norėdama atsipūsti nuo
intensyvaus mokymosi įskaitai ir pailsėti nuo „priverstinės“ literatūros, į
rankas paėmiau Nicholas Sparks romaną „Artima siela“. Prieš keletą metų esu
skaičiusi šio autoriaus knygą „Brangusis Džonai“. Ji man patiko, buvo lengvai
skaitoma meilės istorija, todėl to paties tikėjausi ir čia.
Išties, „Artima siela“ yra
meilės istorija. Po šešerių metų draugystės santykių krizę išgyvenanti Houpė ir
į susitikimą su niekad nematytu tėvu atvykęs Tru netikėtai susitinka
paplūdimyje. Jų pažintis, praėjus vos parai, pavirsta į tikrą meilę. Nespėjus
įpusėti knygos, rodos, jau viskas, kas būdinga įprastiems meilės romanams, buvo
pasakyta. Nenumaniau, kuo autorius sudomins toliau. Bet jis mane nustebino
antra knygos dalimi, kurioje įvyko lūžis, išgelbėjęs visą istoriją. Todėl
negaliu teigti, kad tai banalus ir nuspėjamas meilės romanas. Jame perteikiama
ne tik meilė, bet ir „perbėgama“ per visą įsimylėjėlių gyvenimą. Taip pat labai
aiškiai atskleidžiami pasirinkimo ir skausmo aspektai. Autorius taip jautriai
perteikė Tru kančią ir Houpės pasirinkimo netikėtumą, kad vos nepravirkau.
Įsijaučiau į jų vaidmenis ir klausiau savęs, kaip būčiau jų vietoje pasielgusi
aš, prisipažinsiu, netgi vieną iš jų teisiau... Įdomu tai, kad išskirtinį
dėmesį autorius skyrė pagrindiniams knygos veikėjams – Houpei ir Tru, visus
kitus palikdamas antrame plane – kaip nereikšmingus ir menko vaidmens.
Knygos pavadinimas puikiai
įprasmino ir perteikė knygos idėją, jos esmę. Istorija išgalvota, bet
pasirinkus pašto dėžutės simboliką, norėta parodyti, kaip likimas ir visata
viską sudėlioja į vietas. Juk du žmonės, pamilę vienas kitą, buvo išskirti
daugelį metų, tačiau rado būdą, kaip vėl susitikti.
Nepasakyčiau, kad esu meilės romanų
mėgėja, bet retkarčiais norisi ir tokių skaitinių. Šiam išskirtiniam atvejui
jaučiuosi pasirinkusi tinkamą žanrą ir knygą. O kaip dėl kitų Nicholas Sparks
kūrinių? Nežinau... šiuo klausimu daug patirties neturiu. Todėl norėčiau
išgirsti nuomones jūsų visų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą