Apie Lisos Jewell romaną „Tada
ji dingo“ girdėjau nedaug. Kai bibliotekoje pamačiau visiškai naują, dar
niekieno neskaitytą knygą, instinktyviai įsimečiau ją į krepšelį. Ir sutapimas
ar ne (o juk atsitiktinumų nebūna!!!),
grįžusi namo perskaičiau ką tik Jūratės knygų dienoraščio paskelbtą jos
teigiamą apžvalgą. Tada supratau, metas šiai knygai dėmesį skirti ir man.
Ir nesuklydau! Knyga „Tada ji dingo“ pradangino visą
buitį aplinkui. Įsitraukiau į knygos pasaulį ir iš jo išlindau tik užvertusi
paskutinį jos puslapį. Epilogą rytojaus dienai palikau – „desertui“. O dabar
sėdžiu ir mąstau, koks jausmas mane aplankė, kuo ypatinga knyga, kad šitaip
prašėsi būti perskaityta.
Tai įtaigus romanas, kuriame
veiksmas plėtojamas ANUOMET (prieš Elės dingimą) ir DABAR (po Elės dingimo).
Prieš dešimt metų, išėjusi į biblioteką, paslaptingai dingsta penkiolikmetė
mergaitė. Šeima, ypatingai motina, kuriai šioje knygoje skiriamas pagrindinis
dėmesys, niekaip negali su tuo susitaikyti ir gyventi toliau, nes dingusios
Elės kūnas nerastas. Netikėtai motinos Lauros akiratyje pasirodo mergaitė, kuri
iš pažiūros labai panaši į dingusią Elę. Pamažu ji padeda užgydyti Lauros
praeities žaizdas, net neįtariant, kur ši pažintis ją nuves, ką ji atskleis ir
kaip pasitarnaus dingusios dukters paieškose.
Romane atsiskleidžia platus
emocijų pasaulis – netektis, vidinis skausmas ir tuštuma, širdgėla, ilgesys,
apatija ir pan. Nuolatinės spėlionės, klausimai ir nežinomybės jausmas. Puikiai
perteiktas dukters ir sesers netekusios šeimos pasaulis – suskilęs ir palūžęs,
palikęs gilius randus tolimesniame šeimos narių gyvenime. Taip pat
nevisaverčio, kompleksuoto vyro požiūris, trokštančio pritapti ir būti normaliu
žmogumi. Ir nepateisintų lūkesčių, meilės stygiaus jaučiančios moters
vaizduotė, kuri privedė ją prie aiškiu protu nesuvokiamos beprotybės.
Šioje emociškai sunkioje
istorijoje buvo meistriškai išlaikyta įtampa. Nors ir ganėtinai greitai
supratau, kas yra susijęs su Elės dingimu, tačiau, kaip ir kur ji dingo, ilgą
laiką aišku nebuvo. O pabaiga išvis nustebino! Nors, tiesą sakant, apie knygos baigtį
nebuvo laiko nė pasvarstyti. Dėmesys nuolat buvo prikaustytas einamiesiems
įvykiams ir detalėms. Buvo smalsu sužinoti, kas gi vyks toliau, kuria linkme
viskas pasisuks, todėl kaip alkanas vaikas skubėjau versti lapus.
Iš dalies, tai keistas
romanas, nes keliose vietose įvykiai ir epizodai man pasirodė neįtikinami, tačiau
autorė taip darniai sudėliojo visas detales, kad jomis nepatikėti negali. Mane
užbūrė siužetas, įtampa, jausmų pasaulis... tikiuosi savo įspūdžiais,
perskaičius knygą, užbūriau ir jus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą