Mano literatūrinė pažintis su
holokaustu – sistemingu masiniu žydų genocidu – dar tikrai nesibaigė.
Perskaičiusi Ulrich Alexander Boschwitz knygą „Keleivis“ ir Heather Morris knygą „Aušvico tatuiruotojas“,
iš pajautimo ėmiausi John Boyne kūrinio „Berniukas dryžuota pižama“. Nepaisant
to, kad knyga pakankamai sena (2009 m.) ir pagal ją pastatytas filmas (ko gero,
jau visų matytas), knyga taip ir liko savo laiku mano nepaliesta. Šįkart buvo
puiki proga atsiversti šį tarptautinį bestselerį ir kartu su knygos herojais
išgyventi jų likimus.
Tai istorija, pasakojama
devynmečio Bruno, vokiečių karininko sūnaus, lūpomis. Palikusi Berlyną, šeima
atsikrausto į Autvitą (taip knygoje įvardijamas Aušvicas, o fiureris – Furoru).
Berniukas nesupranta, kas tai per vieta, ir jaučiasi joje svetimas ir vienišas.
Kol vieną dieną už spygliuotos tvoros pamato liesą, dryžuota pižama vilkintį
berniuką. Tarp žydo Šmuelio ir Bruno užsimezga nuoširdi draugystė, kuri nuveda
juos į tragišką baigtį. Šioje vietoje ir kyla klausimas, ką autorius turėjo
omenyje, suteikdamas knygai pavadinimą „Berniukas dryžuota pižama“ – Šmuelį ar
Bruną?
Romanas labai jautrus. Rodos,
kitaip ir neturėtų būti, kai kalbama tokia skaudžia tema. Bet gilumo ir
emocionalumo šiai knygai prideda tai, kad vaizdas piešiamas vaikų akimis.
Brunas vaizduojamas kaip labai draugiškas, smalsus ir malonus berniukas, bet...
naivus. Jis nesuprato jį supančios aplinkos ir tuometinio savo draugo padėties.
Jis nuolat užduodavo kvailus klausimus, kodėl ant Šmuelio veido mėlynės, kodėl
jis toks liesas, kodėl jis ir visi kiti už tvoros dėvi vienodus drabužius,
kvietė draugą į svečius ir atostogų į Berlyną, ir pats veržėsi kitapus tvoros,
norėdamas pažaisti su Šmueliu. O žydų berniukas kalba santūriai, nutyli faktus,
tarsi bijodamas išsižioti ir per daug kažką pasakyti. O atsakydamas į Bruno
klausimus ir reaguodamas į jo teiginius, dažnai akcentuoja nemanantis, kad tai
gera mintis. Du vienmečiai berniukai, bet dvi skirtingos pusės – žydai ir ne
žydai (kaip įvardijo Bruno sesuo Gretel). Skirtingos jų padėtys ir skirtingi
pasaulio suvokimai. Skirtingos patirtys ir patyrimai, kurie vaizduojami per
kiekvieno prizmę.
Romane didžiausias dėmesys
skiriamas to meto gyvenimo Aušvice atskleidimui – taip, kaip į tai žvelgė ir
kaip jautė likimo nuskriaustas žydų berniukas ir nerūpestingą vaikystę turintis
vokiečių karininko sūnus. Bet tai nesutrukdė autoriui perteikti istorinių
įvykių ir tuometinės realios situacijos. John Boyne savo knygoje sugebėjo labai
subtiliai pateikti šią temą. Tiesiogiai jis neaprašo koncentracijos stovyklos
baisumų, bet atskleidžia juos per situacijas, scenas ir detales, pačiam
skaitytojui palikdamas laisvę įsivaizduoti, kas vyko, ir susidaryti savo
vaizdą, remiantis istorinėmis žiniomis ir širdies pajautimu.
Manau, kad dauguma žmonių žino
šią istoriją. Ją sunku aprašyti. Visko tiek daug ir taip jautru, kad nežinai,
nuo ko pradėti, ir kur užbaigti. Perskaityti šį romaną rekomenduoju visiems,
vienareikšmiškai. Ir filmą pažiūrėti siūlau, nes jutiminis pasaulis ir emocijos
neišvengiamai lydi šį kūrinį, kad ir kokiu pavidalu jis būtų. Natūralu, kad
norėsis lyginti ir vertinti knygos atitikimą filmui, arba atvirkščiai, bet tai
puiki galimybė viską išgyventi dar kartą ir pažvelgti jau kitomis akimis nei
tai buvo padaryta prieš dešimtį metų.
Knygos apžvalga Facebook - Perskaitytų knygų dienoraštis - John Boyne „Berniukas dryžuota pižama“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą