2019 m. liepos 8 d., pirmadienis

Frédéric Beigbeder knygos „Gyvenimas be pabaigos“ apžvalga



Į mano rankas šįkart papuolė išties neeilinis kūrinys. Nepavadinčiau jo vien tik romanu. Tai kažkiek ir autobiografija, ir mokslinė literatūra, ir net dienoraščio atmaina. Nes tai knyga, kurioje persipina tikri moksliniai faktai, tikrovėje egzistuojančios vietovės ir realūs žmonės, autoriaus mintys, jo gyvenimo realijos ir jį supantys artimieji.

Tai knyga apie žmogaus nemirtingumo tyrimą. Pasakojimas prasideda nuo autoriaus Frédéric Beigbeder pažado savo dešimtmetei dukrai nemirti. Autorius – audiovizualinių pokalbių laidų vedėjas ir satyrinių filmų kūrėjas, norėdamas pratęsti savo egzistenciją, leidžiasi į nemirtingumo paieškas. Pasitikrinęs fizinę ir psichinę sveikatą, vyras ėmėsi rimtesnių procedūrų: lazerizavo kraują, užšaldė iPS ląsteles, padarė genomų sekoskaitą. Ir visa tai tam, kad gyventų amžinai. Jis domėjosi ir rinko informaciją apie bambagyslių ląstelių užšaldymą, organų spausdinimą 3D formatu, vystomąją biologiją ir kitus kelius į amžinybę. Kitaip tariant, autorius ieškojo visų įmanomų būdų, kaip gyventi ilgiau. „Mano planuose nėra mirties“ – sako Frédéric Beigbeder. Paradoksalu, tačiau autorius siekė atitolinti savo mirtį tiek, kad numirtų ji, o ne jis.

Iš pradžių knyga mane sudomino savo kukliu, juodai raudono kontrasto viršeliu. Po to, mane įtraukė autoriaus nusiteikimas, entuziazmas ir noras nemirti. Galiausiai, pasidarė smalsu, ar Frédéric Beigbeder įtikins mus nemirtingumu, kaip kad įrodė kadais, kad meilė trunka trejus metus. Pradžioje knyga manęs nekabino. Įveikusi trečdalį knygos buvau vis dar skeptiškai nusiteikusi, bet palaipsniui atlėgau, kai įsitikinau, kad autorius tikrai nuveikė daug, jog įrodytų mums gyvenimo be pabaigos ir žmogaus nemirtingumo prasmę, esmę ir kainą. Tema manęs nebaugino. Priešingai, ji imponavo labiau nei dalykai, aptarti aukščiau.

Nors knygoje labai mažai (praktiškai visai nėra) tiesioginės kalbos, tačiau skaitėsi pakankamai lengvai. Autorius yra šmaikštus, tiesmukas, kalba su jumoro ir ironijos gaidele. Todėl skaityti buvo smagu. Tiesa, šiek tiek vargino įvairių tyrimų, medicinos centrų ir klinikų pavadinimai, biologų, genetikų ir kitų gydytojų ar mokslininkų vardai. Tačiau, jeigu jūs bijote savo mirties ir norite daugiau sužinoti apie sekoskaitą, genomą, klonus, GMO ir DNR, mutacijas, senėjimo apgrąžą, dirbtinę gyvybę, transhumanizmą, kraujo apvalymą, laboratorijas, medicinos ir biotechnologijų centrus, kviečiu paskaityti! Pažadu, bus įdomu.

Knygos apžvalga Facebook - Perskaitytų knygų dienoraštis - Frédéric Beigbeder „Gyvenimas be pabaigos“

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą